Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais. II knyga

2015 m. pradėtas knygų, skirtų senųjų gyvenviečių prie Nemuno žemupio istorijai, ciklas. Šioje antroje ciklo knygoje pristatoma Mažosios Lietuvos gyvenviečių, esančių abipus Nemuno – ne vien dabartinėje Lietuvos teritorijoje, bet ir Karaliaučiaus krašte – istorinė raida, atskleidžiami karų ir nepalankių režimų nulemti praradimai. Istorinė kelionė pradedama Lietuvos Respublikoje esančiais Mikytais (žinoma svarbių kelių sankryža). Keliaujama per Lietuvos Respublikos žemėje esančius Bitėnus ir Bardėnus, Krakoniškius, Kampius ir Mažuosius Lumpėnus, Šakininkus ir Prūselius, Panemunę, Plaušvarius ir Plaušvarėlius, Būbliškę, Jovarynę ir Jėgininkus, Nausėdus, Pelenius, Vičius ir Užpirdžius, Vingę, Kucius ir Johanesbergą, Lazdėnus ir Sutkaičius, Pervalkiškius, Brantiškius, Leitvarius ir Pilvarius, Variškius ir Gėgės upę, Plaškius, Miuleriškius, Pageldynus ir Šunelius, Karceviškius, Jonaičius, Galzdonus ir Šiaudyčius. Aprašoma dabartinio Karaliaučiaus krašto plote – kairiajame Nemuno krante – stovėję Paskalviai, buvusi Mažosios Lietuvos neoficialioji sostinė Tilžė, Stulbeikis ir Spitrė, Šilgaliai ir Dvišakiai, Kalviai ir buvusi laivyba Nemunu, Jėgeriškiai, Šancinė, Gilijos atšaka ir krašto vandens keliai, tradicinis sielių plukdymas, Baltrušaičiai, Kampiniškiai, Urbantaičiai, Baltruškiemiai ir Giniškiai, kairiakrančiai Karceviškiai, Skulbėtvariai, Seliai ir senovinė Ventainės pilis, Kaukėnai ir jų dvarai, Kliokiai, Suteliškiai, Kaplaniškiai, Kaukėnėliai, Labeikė ir Kankoliškiai. Dalies tų paupio gyvenviečių šiandien nebėra nei žymės, jas primena tik įrašai senuose dokumentuose. Daug žinių apie tas vietoves Lietuvoje skelbiama pirmą kartą.

Nuo 1970 m. M. Purvinas padarė apie 60 tūkst. senovinių objektų nuotraukų Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštuose, dauguma knygos iliustracijų – 1990–2000 m. jo darytos nuotraukos.